Kanceliarijos parama
22.08.2014

Akcijos "Gerumo sparnai" suvestinė: kaip viskas vyko? Kaip sekėsi?

Ilgokai galvojau, kokio pobūdžio straipsnį rašyti. Pirmiausia, norėjosi informuoti aukojusius ir‘ blogą skaitančius žmones apie tai, kaip sekėsi pati akcija, kur nukeliavo parama ir pan. Dar norėjosi parašyti apie tokius dalykus, kurie dažnai yra gan jautrūs, pavyzdžiui, kad ir aukojusių žmonių reakcijas. Kurį laiką niekaip nesisėkė nuspręsti, kur ta riba ir kaip čia pasielgus. Galiausiai, viskam šiek tiek susigulėjus, nusprendžiau tiesiog paprastai nuoširdžiai viską papasakoti. Didžiausia to intencija – mes visi, tiek aš rašantis, tiek Jūs, skaitantieji, turime mokytis vieni kitus suprasti gerų darbų kontekste. Ką turiu galvoje tuo mandruišsireiškimu, tuoj pat pasakoju. Kaip tai vyksta. Vykdant akciją „Gerumo sparnai“ susidarė įspūdis, kad nemažai daliai žmonių yra neaiški akcijos kilmė. Žmonėms svarbu žinoti, kad akcija ne tik prasminga, skaidri, bet bus ne tik pradėta, bet ir pabaigta iki galo. Viena vertus, susidaro įspūdis, kad daugelis žmonių tiesiog niekada nėra susidūrę su visuomenine veikla, todėl nežino, kaip tai vyksta. Kita vertus, viešoji erdvė persunkta informacija apie visokias organizacijas, kurios, prisidengdamos kilniais tikslais, vykdo nešvarius darbelius. Mūsų atveju viskas vyko gan spontaniškai. Norint veikti teisėtai, reikia turėti teisinį pagrindą, kad ir užsiimti visuomenine veikla labdaros ir paramos organizacijoje. Tokioje organizacijoje nedirbu, nesu jos įkūręs, tačiau pažįstu keletą žmonių, kurie gan nuosekliai panašiose organizacijose dirba. Vienas iš tokių žmonių, dirbantis Jonavos rajone veikiančiame labdaros ir paramos fonde „Gerumo sparnai“, papasakojo apie idėją organizuoti akciją, kurios metu būtų renkamos prekės socialinės rizikos vaikams. Bekalbant pasiūlė prie jos prisijungti. Fondas jau buvo užmezgęs kontaktą su prekybos centru „IKI“, buvo daugmaž aiški akcijos vykdymo mintis. Vienam tai pasirodė per sunku ir finansiškai, ir laiko, ir kitų resursų prasme. Todėl, pakalbinus, prie akcijos prisijungė dar 4 žmonės. Taip mes penkiese sutarėme, kokiu būdu vykdysime akciją, kokias priemones reklamai naudosime, kaip patys prie jos dirbsime, kaip išplatinsime paramą. Akcija vyko 6 Kauno rajono prekybos centruose. Nusprendėme išleisti keletą tūkstančių nespalvotų skrajučių (dalinome prekybos centro pirkėjams), spalvotus prekes ženklinančius lapelius (buvo dedami šalia akcijos prekių), akcijos plakatus ir specialias dėžes aukojamoms prekėms dėti. Visa tai ruošiantis pusiau namudinėmis sąlygomis (patys planavome, maketavome ir pan.) vienai parduotuvei kainavo apie 100lt., tai yra lengviausiai suskaičiuojama suma. Neskaičiavome laiko skirto organizavimui, derinimui (su prekybos centrais, paramos rinkėjais ir gavėjais bei tarpusavyje), pinigų išleistų degalams, komunikacijai ir t.t. Galiu pasakyti, kad kol vyko akcija praktiškai 3 savaites reikėjo bent nuo kas antros dienos nugnybti dalį laiko ir skirti akcijos reikalams. Nepaisant to, akcija tikrai nebuvo tobulai suorganizuota. Tikimės akciją padaryti tradicine ir gerokai patobulinti. Akcija skaičiais ir faktais:
  • organizatorius - labdaros ir paramos fondas "Gerumo sparnai";
  • globėjai - 5: Gintautas Krilavičius, Asta Ulinskaitė, Mindaugas Nevardauskas, Dalytė Rudzevičienė, Rūta Vitkevičienė;
  • partneris - 6 "IKI" prekybos centrai (2 Garliavos, Raudondvario, Vaišvydavos, Vilkijos, Ramučių);
  • rėmėjas - 1, UAB "Tiekimo projektai" (parėmė sąsiuviniais, pieštukais, flomasteriais. Viso apie 1500 vnt.);
  • savanoriai - ~10. Akcijos metu patys globėjai su jiems padedančiais žmonėmis dalijo skrajutes ir prašė žmonių aukoti;
  • akcijos metu surinkta - ~5500 vnt., kanceliarinių prekių;
  • parama išdalinta per Kauno rajono švietimo įstaigas (Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų mokyklą-darželį; Garliavos Adomo Mitkaus vidurinę mokyklą; Girionių darželį, Šlienavos, Piliuonos, Kačerginės ir Zapyškio pagrindines mokyklas, Kačerginės daugiafunkcinį centrą, Ringaudų pradinę mokyklą, Batniavos vaikų darželį „Eglutė“, Karmėlavos lopšelį-darželį "Žilvitis") ir Karmėlavos seniūniją.
Aukojimas. Paramos rinkimas. Kadangi niekada nebuvome darę kažko panašaus, buvo sunku prognozuoti, kiek paramos galime surinkti. Ar apsipirkinėjantys žmonės savaime aukos, ar kreips dėmesį į akcijos informaciją ir t.t. Faktiškai, galiu pasakyti, kad skilties pavadinimas turėtų būti „Paramos rinkimas“. Didžiąją laiko dalį akcijos dėžės prekybos centruose prastovėjo tuščios, neprašomi žmonės beveik nieko nepaaukojo, o 99% paramos, tai rezultatas, gyvai dalijant skrajutes prekybos centruose ir kvietimas prisijungti prie gero darbo. Kodėl taip yra, tiesioginio paaiškinimo neturiu. Manau, kad tai niekaip nesusiję su noru ar nenoru aukoti. Spėju, kad greičiausiai prekybos centruose yra perteklius pačios įvairiausios informacijos, todėl atkreipti dėmesį į akciją, ir dar tokią kuri nesusijusi su nuolaidomis, o atvirkščiai su išlaidomis, sudėtinga. Be abejonės gyvas bendravimas, pakalbinimas labiau skatina aukoti, nei tekstas plakate ar skrajutėje. Atskiro aprašymo prašosi žmonių reakcijos. Pradžiai galiu pasakyt, kad jos yra natūralios. Aš pats esu susidūręs su prekybos centruose vykdomomis akcijomis, ir, ko gero, esu buvęs ir piktas, ir skubantis, ir nepatenkintas, ir pozityvus, ir aukojantis, ir skatinantis tęsti veiklą. Tikrai galiu pasakyti, kad lietuviai yra socialiai atsakingi ir jautrūs žmonės. Mums dar kartais reikia priprasti ir kartais išmokti reaguoti į labdaringą veiklą. Be abejonės, nejausti kaltės, kad negali ar nenori paaukoti, suvokti tai, kaip natūralų procesą. Tokio pobūdžio akcijos, ar apskritai labdaringa veikla yra lygiai toks pats darbas, kaip ir visi kiti, skiriasi tik forma. Manau, kad lygiai taip pat po tiesioginių pardavimų siūlant kokią nors prekę, taip ir čia, po poros valandų skrajučių dalijimo ir keleto frazių kartojimo, pajunti nugaros skausmą, suvoki, kad nuo žmonių reakcijų kartais daraisi irzlus. Buvo minčių iš serijos „kam man viso to reikia?“, na bet nemesi viduryje pradėto darbo. Viską atpirko paaukotas prekių kiekis ir paramos įteikimo procesas. Paramos įteikimas. Kodėl Kalėdų senelis visada toks linksmas? Ogi todėl, kad visi smagiai jaučiasi dalindami dovanas, pagalvojau sau vilkdamas maiše sudėtas prekes į Šlienavos mokyklą (kolegė akcijos globėja Rūta Vitkevičienė jas kaip tik buvo sudėjusi į Kalėdų senelio maišą, didelis, patogus :) ). Na, procesas nebuvo vien tik linksmas. Reikėjo pasirūpinti, kad visa surinkta parama patektų į reikiamas rankas. Po ilgų svarstymų, nusprendėme bendrauti su švietimo įstaigomis. Jose dirba socialiniai pedagogai, žino poreikį, gali su kitų pedagogų pagalba aprūpinti vaikučius, kuriems labiausiai reikia paramos. Visos įstaigos su džiaugsmų priėmė paramą. Buvo smagu stebėti lengvo šoko ištiktus veidus, nes kai kur buvo tikėtasi, kad jos bus labai mažai. Tikrai nepatenkinome viso Kauno rajono mokyklų poreikio, bet šiek tiek pavyko prisidėti. Kitą kartą bus geriau. Dirbi žmogus ir mokaisi. Kaip jau minėjau, akcija vyko pirmą kartą. Pasimokėme, kad paramos organizavimą reikia daryti labiau tikslinį (gal būt kita forma). Mokyklose labai reikia pratybų sąsiuvinių, kurie kainuoja ne mažus pinigus, taip pat diferencijuoti prekes pagal vaikų amžių (pvz. skiriasi naudojami sąsiuviniai) ir įstaigos pobūdį. Iš anksto aptarti ir vesti paramos apskaitą. Galiu garantuoti, kad visa parama nukeliavo švietimo įstaigoms, bet tiesiog dirbant 5 žmonėms, kartais ne vienodu laiku renkant ir dalinant paramą buvo lengvo chaosėlio (nepadėjo ir plati akcijos geografija: Garliava, Vaišvydava, Raudondvaris, Vilkija, Karmėlava). Kiek tame politikos? Politikos tiek, kiek iš to padaro pats žmogus. Turiu galvoje ir akciją vykdantį ir joje dalyvaujantį. Buvo žmonių akcijos metu klausiančių: „o už ką reiks balsuoti“, „kokia čia partija organizuoja“ ir pan. Akcijos metu agitacijos nevykdėme, partijos nereklamavome. Savaime suprantama, kad savotiškas pliusas tai organizavusiems žmonėms yra. Galbūt prie vardo ir pavardės platesnio žinomumo, kas politikoje tikrai nemaišo. Kiek tai gerai ar blogai – spręsti jums. Aš manau, kad gerai. Tokia veikla parodo tam tikrą politiko veidą. Jis būna matomas ne tik politikuojantis, skelbiantis idėjas ar kritikuojantis konkurentus, tiesiogiai pabendrauja su žmonėmis. Kartu nuveikia gerą darbą. Aš asmeniškai palaikau visų politinių pažiūrų žmonių daromus gerus darbus, tačiau tai savaime nereiškia, kad tie darbai nulemia sprendimą už ką balsuosiu rinkimuose. Šiuo atveju gal kas atkreips dėmesį, tačiau, nemanau, kad viena paramos akcija nulems balso atidavimą. Labai tikiuosi, kad vienas kitas žmogus paskaitys mano blog‘ą, pasižiūrės Facebook‘e apie kokias idėjas kalbu, kiek esu nuoseklus ir tai nulems, ar jo balsas bus skirtas man. Šaltinis: liberalai.lt
atgal
Susisiekime +370 37 330 800